Anglies pluošto tekstilės ir laminatai gali būti efektyviai panaudojami esamų konstrukcinių elementų stiprinimui. Pavyzdžiui dėl savo ypatingo stiprumo ir mažo svorio, lyginant su kitais galimais elementų stiprinimo būdais, anglies pluoštas (CFRP) yra tinkamiausia medžiaga, siekiant sumažinti skersinių jėgų poveikį pažeistoms ar padidėjusių eksploatacinių apkrovų nebeatitinkančioms konstrukcijoms stiprinti, kai norima išvengti papildomo nuosavo konstrukcijos svorio. Įmonės „Delta Nova“ specialistai, kartu su partneriais iš kompanijos „S&P“, gali ne tik pasiūlyti minėtus gaminius, bet ir pateikti konkrečius projektinius sprendimus.
Vienas iš geresnių pavyzdžių, iliustruojantis anglies pluošto panaudojimą tiltų ir viadukų konstrukcijų stiprinime – prieš daugiau nei dešimtmetį (2010 m.) per visą Latviją iš vakarų į rytus besidriekiančio E22 kelio, kurio didžioji dalis vingiuoja dešiniuoju Dauguvos upės krantu, rekonstrukcijos darbai. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių transporto statybos projektų Latvijoje. Būtent šiame projekte buvo išmėgintos naujosios anglies pluošto technologijos, puikiai pasiteisinusios tiek šiame tiek kituose – vėlesniuose įgyvendintuose projektuose.
Visa darbų apimtis buvo padalinta į du etapus. Pirmas, apėmė atkarpą nuo kelio P32 (kertančio kelią E22 ties Skryveriais) per Viskalius iki Kuoknesės; antrasis, nuo to paties kelio P32 iki Tinužių. UAB „Delta Nova“ per pirmąjį darbų etapą atliko perdangų įtemptojo armavimo darbus, statant keturis naujus kelio statinius, – viaduką kelių P80 ir E22 sankryžoje, viaduką per kelią V920, tiltą per Persės upę ir viaduką per geležinkelį Ryga–Krustpilis. Pirmuosius du statinius statė kompanija „Rīgas tilti“, kitus du – Lietuvos ir Latvi-jos bendrovė „Viadukts“.
„Rīgas tilti“ patikėjo UAB „Delta Novai“ atlikti įtemptojo armavimo darbus ir antrajame ruože jų statomuose dviejuose viadukuose: kelyje Kegumas–Sigulda P8 viadukas per E22 kelią ir viadukas per P32 kelią, važiuojant Ligatnės–Skryverių keliu. Dar vieno tilto per Luobės upę perdangą kompanija „Latvijas tilti“ sustiprino bendrovės „Delta Nova“ pasiūlytais anglies pluošto laminatais. Bet ypatingo dėmesio vertas tiltas per Uogrės upę. Už jo statybą atsakinga buvo kompanija „TVA Construction“. Šis tiltas buvo pastatytas prieš pat atgaunant Latvijai nepriklausomybę. Nors dėl neužbaigtų šios kelio dalies darbų jis beveik nebuvo naudojamas, jo perdangą teko rimtai stiprinti tam, kad atnaujintas tiltas atitiktų gerokai pasikeitusius tokių statinių reikalavimus Projektuotojai iš Latvijos įmonės „Ceļuprojekts“ (projekto dalies vadovas – Rudolfs Gruberts, konstruktorius – Verners Straupe) pasiūlė tuo metu gana drąsų sprendimą – esamą perdangą sustiprinti ne tik išoriniais įtempiamųjų lynų pluoštais, bet ir papildomai esančią virš tilto atramų neigiamų momentų zoną sustiprinti įtempiamaisiais (!!!) anglies pluošto laminatais.
Anglies pluoštas dėl puikių fizinių savybių – ypatingo stiprio tempiant ir mažo svorio – ši medžiaga jau kurį laiką pritaikoma ten, kur reikia sustiprinti esamas konstrukcijas ir nenorima ar negalima naudoti papildomų masyvių plieninių konstrukcinių elementų. Pavyzdžiui, ten kur reikia išsaugoti istorinę ir architektūrinę vertę turinčių pastatų konstrukcijų pradinę išvaizdą. Anglies pluoštas – tekstilė arba anglies pluošto ir epoksidinės dervos laminatai su praktiškai nepastebimu statybiniais masteliais skerspjūviu – gali atlaikyti milžiniškas įtempių jėgas ir visiškai nepakeisti konstrukcinio elemento geometrinių parametrų. Be to, anglies pluoštas, palyginti su plienu, turi dar vieną pranašumą, – dėl ypač aukštų deformacijų modulio E reikšmių, kurios gali siekti 200 GPa ir daugiau, jis pradeda veikti žymiai anksčiau – vos atsiradus net visiškai nedidelei elemento deformacijai. Jau senokai mokslininkams ir statybinių produktų iš anglies pluošto gamintojams kilo mintis, kad būtų puiku sukurti šio pluošto įtempiamosios armatūros sistemą, kuri leistų dar efektyviau išnaudoti ypatingą jų stiprį.
Tačiau šalia visų čia išvardytų pranašumų anglies pluoštas turi ir vieną neabejotiną silpnybę – jis yra labai jautrus skersinio kirpimo jėgoms. Tai sukelia didžiulių sunkumų ieškant būdų, kaip galima būtų įtempti ir užfiksuoti („inkaruoti“) jau įtemptą elementą. Dėl šios priežasties ši technologija ilgą laiką buvo daugiau akademinių diskusijų objektas nei reali praktika statybos aikštelėje. Tačiau įmonei UAB „Delta Nova“ kartu su Šveicarijos kompanija „S&P – Clever Reinforcement Company“ pavyko įgyvendinti šį, pirmą kartą panaudotą Latvijoje, sumanymą.
