apstatyba.lt – specializuotas tinklalapis, skirtas statybos verslo atstovams ir visiems, besidomintiems statybų rinkos aktualijomis

Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas

Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas

Šilumos punktas – automatizuoto šilumos punkto paskirtis yra paimti iš šilumos tiekėjo tiek šilumos (iš termofikato), kiek ir kada reikia pastatui arba automatizuotas šilumos punktas skirtas ekonomiškam centralizuotai tiekiamos šilumos energijos reguliavimui gyvenamuosiuose, visuomeniniuose arba gamybiniuose pastatuose. Automatizuoti šilumos punktai suteikia galimybę vartotojui efektyviai reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą pagal poreikius ir palaikyti patalpose pageidaujamą temperatūrą. Šie punktai skirti tiekiamai šiluminei energijai ir karštam vandeniui reguliuoti naudojant termofikacinį vandenį, tiekiamą iš centralizuotų šilumos tinklų arba katilinių.

Viena iš šilumos punkto projektavimo dalių yra įrenginių dydžio, funkcijų ir savybių parinkimas. Kaip šie įrenginiai tinkamai dirbs ir kokia nauda bus vartotojui? Net ir gerai parinkta, suprojektuota bei sumontuota šildymo įranga bus mažai naudinga, jei bus perjungta į rankinį režimą, prastai suderinta arba visai nesuderinta. Be to, norint racionaliai ir efektyviai naudoti energiją, galima pateikti pavyzdžių, kaip vienodo šilumos poreikio namuose su vienodo lygio šilumos punktų įranga sutaupymas siekia dešimtis procentų.

Pav. 1. Principinė dviejų kontūrų šilumos punkto schema:

Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas

Kaip pasiekti gerą rezultatą?

Reikia pasirinkti įrangą, funkcijas ir siekti, kad jos būtų įdiegtos. Jei pasirinksime – „noriu didelio namo“, gausime rezultatą, kurį kiekviena pusė interpretuos savaip.

Pav. 2. Matome suprogramuotus ekonomijos ir komforto periodus (paskaičiuota T vidaus), lauko oro temperatūrą ir į sistemą tiekiamo vandens (T2.1 faktinė) temperatūros pokyčius paros laike:

Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas

Šilumos punkto valdymo automatinė įranga. Elektroninio valdiklio (reguliatoriaus) funkcijos

Turi būti galimybė nustatyti daugiau nei 4 lūžio taškus valdiklio šildymo kreivėje bei apriboti mažiausią ir didžiausią tiekiamą vandens (šilumnešio) į šildymo sistemą temperatūrą. Šilumnešio priklausomybė nuo lauko oro temperatūros yra netiesinė, tad reikia nustatyti pastato poreikį šiltam ir šaltam periodui individualiai.

Turi būti galimybė elektroniniame valdiklyje nustatyti komfortinės (pvz., dienos) ir sumažintos (pvz., nakties) temperatūros periodus kiekvienai savaitės dienai individualiai. Naudotojas turi galimybę pasirinkti taupymo periodus paroje. Turi būti galimybė optimizuoti šildymą pagal lauko oro temperatūrą. Jei lauke šalta, pradedame pastatą šildyti anksčiau, kad norimu metu šilumos vartojama tiek, kiek reikia pagal pageidaujamą komforto periodą. Išvengiama per ilgų įšildymo periodų. Taip nutinka, kai iš sumažintos temperatūros periodo pereinama į komfortinį ir pradedame šildyti gerokai per anksti.

Ką reikėtų nustatyti:

  • Skirtumą tarp patalpų vidaus temperatūros komforto ir ekonomijos metu maksimaliai iki 4 laipsnių;
  • Šildymo grafiko kreivę pagal skaičiuotiną lauko oro temperatūrą ir projektinę temperatūrą į šildymo sistemą;
  • Suderinti šildymo optimizavimo parametrus pagal pastatą ir šildymo sistemą;
  • Valdiklis turi turėti galimybę signalizuoti, pranešti apie nukrypimus nuo reguliuojamų dydžių. Jei į temperatūros reguliavimo vožtuvą pakliūva šiukšlė ir jis stringa, išvengiama sunkesnių avarijos padarinių;
  • Grąžinamos temperatūros reguliavimas pagal tiekiamos temperatūros priklausomybę šildymui bei fiksuotas karšto vandens ruošimui. Grąžinama temperatūra kinta priklausomai nuo lauko oro temperatūros;
  • Elektroninis reguliatorius turi turėti galimybę registruoti pateiktų ir paskaičiuotų temperatūrų vertes iki keturių parų. Reikalinga sprendžiant ginčus apie teisingą ar neteisingą veikimą. Galima įsitikinti, ar buvo daromas temperatūros parametrų pakeitimas, nes tai matysime temperatūrų registre;
  • Šildymo pavaros apsaugos nuo švytavimo programa. Taip ilginamas įrangos tarnavimo laikas;
  • Šildymo pavaros mankštinimo funkcija vasaros metu. Apsaugo nuo užstrigimo šildymo sezono pradžioje;
  • Šildymo cirkuliacinio siurblio pramankštinimo vasaros metu funkcija. Apsaugo nuo užstrigimo šildymo sezono pradžioje;
  • Automatinė šildymo sistemos papildymo termofikatu arba vandeniu kontrolė. Apsauga nuo turto sunaikinimo. Esant avarijai, nutraukiamas šildymo sistemos papildymas, jei jis trunka ilgiau, nei nustatyta valdiklyje;
  • Automatinė karšto vandens valdymo parametrų nustatymo funkcija. Ilginamas įrangos tarnavimo laikas. Tiksliau valdoma temperatūra, mažiau kalkėja karšto vandens šilumokaičiai. Esant šių dienų reikalavimui, kai cirkuliacijos kontūrui tenka keli šimtai vatų (W), o vienam čiaupui keliasdešimt kilovatų (kW), yra būtina tikslaus derinimo funkcija;
  • Temperatūros pakėlimo profilaktika karšto vandens vamzdynui. Vamzdynų dezinfekavimas nuo Legionella mikrobų;
  • Turi būti galimybė koreguoti šildymą pagal vidaus temperatūrą. Aktualu, esant susitarimui dėl vidaus temperatūros palaikymo visuomeniniuose pastatuose ir yra gera galimybė atlikti stebėjimą, bei analizę nustatytų parametrų derinimui;
  • Valdiklis turi turėti ryšio sąsają valdymui ir duomenų perdavimui. Duomenų apsikeitimo protokolas turi būti atviras. Būtina lygiateisiškumo priemonė;
  • Valdiklio suderinimo protokolas. Būtina priemonė apie tai, ar įrenginys buvo suderintas.

Ko nevertėtų daryti:

  • Naudojant šildymo kreivę be lūžio taškų, turėsime didesnes šilumos sąnaudas dėl skirtumo tarp nustatytų ir realių poreikių, šilumos punktas dirbs neekonomiškai;
  • Nenaudoti šildymo optimizacijos pagal lauko ar vidaus temperatūras – sunaudosite daugiau energijos;
  • Nustatyti labai mažą skirtumą (1...2 laipsniai) tarp komforto ir ekonomijos. Netaupysite dėl mažo skirtumo;
  • Nenaudoti grąžinamos temperatūros ribojimo jutiklių. Pastatas grąžins aukštą temperatūrą, šilumos tiekėjas turės nuostolių, kurie galės atsirasti šilumos kainoje;
  • Nenaudoti vožtuvo ir siurblio mankštinimo nešildymo (šiltuoju) sezono metu. Įranga greičiau suges. Nedaryti išvadų ir korekcijų. Naudosime daugiau šilumos, nei jos reikia;
  • Negauti prietaiso suderinimo akto. Valdiklis gali būti paliktas su gamykliniais nustatymais, kurie neatitinka objekto poreikių. Dėl netinkamo darbo gali užkalkėti plokštelinis karšto vandens šilumokaitis, dėl to jį dažniau reiks su chemija plauti, o tai "nesveika" šilumokaičiui, nes trumpina jo naudojimo laiką;
  • Pirkti prietaisą, kurio duomenų apsikeitimo protokolas su valdymo sistema yra neprieinamas nepriklausomiems programuotojams.

Reikalavimai karšto vandens reguliavimo tikslumui:

  • Pagal Suomijos šilumos tiekėjų asociacijos rekomendacijas didžiausia karšto vandens temperatūros paklaida gali būti 10 K, o pagal Lietuvos reglamentus didžiausia paklaida gali būti 7 °C laipsniai.
Pastovus ilgalaikis nukrypimas pakitus krūviui nuo nustatymo +/- 2 K     Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas
Didžiausias ilgalaikis temperatūros švytavimas +/- 2 K  Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas
Didžiausias nuokrypis įvykus krūvio pokyčiui, 10 K  Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas
Atsistatymas po krūvio pokyčio <+/- 2 K per 120 s  Šildymo punkto modernizavimas: techninis žinynas

Jutikliai (temperatūriniai)

  • Tiesinės varžos ir temperatūros priklausomybės temperatūros jutiklis. Pt 1000 Omų prie 0 °C, gradacija 3,9 Omo/K. Būtina sumontuoti lauko oro temperatūros ir kiekvieno kontūro tiekiamos, grįžtamos temperatūros jutiklius;
  • Tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio į šildymo bei vėdinimo sistemas temperatūros jutikliai gali būti paviršiniai (montuojamų ant vamzdžių paviršiaus), kai vamzdžio skersmuo iki DN80;
  • Karšto vandens temperatūros valdymui bei iš karšto vandens ruošimo šilumokaičio grąžinamo termofikacinio vandens temperatūrai riboti naudojami tik panardinami jutikliai (įleidžiami į vamzdį).

Ko nevertėtų daryti:

  • Karšto vandens kontūro grąžinamos temperatūros jutiklis turi būti panardinamas, o ne paviršinis.

Reguliavimo vožtuvai šilumos tinklų kontūro valdymui

  • Vožtuvo (dvieigio / trieigio) ir pavaros derinys turi atlaikyti terpės temperatūrą iki 150 °C. Sąlyginis slėgis ne mažesnis, kaip Ps 16 barų
  • Vožtuvo konstrukcija – slėgiu subalansuotas dvieigis vožtuvas yra geriausias pasirinkimas. Uždaromas slėgio perkrytis turi būti ne mažesnis, kaip 10 bar. Mažo energijos poreikio metu slėgio perkrytis įveikia silpnesnes pavaras ir pradaro vožtuvus. Taip gali nutikti net su įrengtu slėgio perkryčio reguliatoriumi;
  • Karšto vandens buitinėms reikmėms temperatūros valdymo vožtuvų reguliavimo charakteristika turėtų būti tiesinė su lūžio tašku (skaidyta). Ši valdymo charakteristika puikiai dera su greitaeigio lituoto plokštelinio šilumokaičio valdymo charakteristika. Taip yra todėl, kad vožtuvas gali valdyti mažą galios poreikį cirkuliacijai ir didelį poreikį esant vartojimui;
  • Kavitacijos faktorius Z >= 0,5. Tik specializuoti vožtuvai šilumos punktams yra tiriami dėl triukšmo, o ši charakteristika nusako gaminio triukšmingumą.
  • Vožtuvo reguliavimo ribos ne mažiau 1:50;
  • Reguliavimo vožtuvo nesandarumas pratekėjimui turi būti ne mažesnis, kaip 0,05% nuo kvs;
  • Reguliavimo geba vožtuvui turėtų būti 0,5 ir daugiau. Tai reikalinga, kad būtų įmanoma suvaldyti temperatūrą pagal kintantį šilumos poreikį. Geba (įtaka) yra slėgio nuostolių pilnai atvirame vožtuve, (tekant projektiniam srautui) santykis su jį veikiančiu slėgiu, jam esant uždaram.

Pavaros

  • Vožtuvų reguliavimo šildymo ir karšto vandens pavaros, naudojamos šilumos punkte, turi atitikti elektroninio valdiklio (reguliatoriaus) valdymo principą ir įtampą;
  • Pavarose turi būti rankinio valdymo ir vožtuvo atsidarymo padėties stebėjimo galimybė;
  • Karšto vandens ruošimui naudojamos greitos pavaros. Vožtuvo ir pavaros pilno atsidarymo laikas iki ~40 (s). Reikalinga derinti vožtuvo ir pavaros atsidarymo laiką, o ne atskirai pavaros greičio;
  • Šildymui naudojamos lėtesnės vožtuvo pavaros. Pavaros pilno atsidarymo laikas ~70 (s) ir ilgiau.

Termostatai

  • Mažiems objektams (iki ~100 kW) karšto vandens ruošimui buitinėms reikmėms galima naudoti termostatinius vožtuvus (AVTB tipo). Tai yra nebrangus sprendimas mažoms sistemoms.

Ko nevertėtų daryti:

  • Dauguma rinkoje siūlomų vožtuvų gali atlaikyti 130 °C, tačiau taip yra be ant jo sumontuotos pavaros. Neatsakingai parinkus pavaros ir vožtuvo derinį, pavara perkaista nuo aukštos šilumnešio temperatūros ir sugenda;
  • Vandens tekėjimo greitis vožtuvu neturi viršyti 3 m/s. Tai reikalinga dėl triukšmo, nes siekiant pigumo yra bandoma per mažo skersmens vožtuvą praleisti didelį vandens kiekį;
  • Karšto vandens ruošimui naudoti lėtas pavaras. Taip nutinka, kai užsakovas negauna suderinimo akto, o yra siekiama sutaupyti;
  • Karšto vandens ruošimui naudoti vožtuvus su tiesine reguliavimo charakteristika;
  • Šilumos punkte naudoti termostatus, kurie skirti žemų parametrų katilinėms;
  • Naudoti rutulinius dvieigius vožtuvus reguliavimui.

Slėgio perkryčio reguliatoriai

  • Turi atlaikyti terpės temperatūrą iki 150 °C. Sąlyginis slėgis ne mažesnis, kaip Ps16 barai;
  • Uždaromas slėgio perkrytis turi būti ne mažesnis, kaip 10 bar;
  • Vožtuvas turi būti slėgiu balansuotas;
  • Reguliavimo pavarose turi būti įrengtas membranos apsaugos vožtuvas. Tai yra slėgio reguliavimo membranos apsauga nuo jos suplėšymo, esant slėgio svyravimui;
  • Slėgio perkryčio reguliatoriai turi turėti nustatymo rankeną su slėgio nustatymo verčių gradacija ir nustatymo plombavimo vieta. Nustatymo plombavimas reikalingas tam, kad šilumos punktai būtų subalansuoti tarpusavyje;
  • Proporcinė paklaida turi būti 2 kartus mažesnė už reguliuojamą perkrytį;
  • Kavitacijos faktorius Z >= 0,5. Tik specializuoti vožtuvai šilumos punktams yra tiriami dėl triukšmo, o ši charakteristika nusako gaminio triukšmingumą. Naudojant vožtuvus su neaprašyta triukšmingumo charakteristika galime turėti bėdų su gyventojų ar patalpų nuomininkų skundais;
  • Reguliavimo ribos ne mažiau 1:50;
  • Nesandarumas <= 0,5% nuo kvs;
  • Nustatomas toks slėgio perkrytis, kad reguliavimo vožtuvas dirbtų patenkinamose valdymo ribose.

Ko nevertėtų daryti:

  • Neįrengti slėgio perkryčio reguliatoriaus šilumos punkte, nes tai „brangu“. Slėgio reguliatoriai subalansuoja pastatus tarpusavyje. Pastatai gauna energijos kiek reikia, šilumos tiekėjas gali sumažinti šilumnešio transportavimo sąnaudas. Grąžinama temperatūra neužkeliama, mažėja tiekėjo nuostoliai;
  • Neteisingai parinkti (pvz. per didelį ar per mažą) slėgio reguliatorių. Neužplombuoti prietaiso slėgio vertės nustatymo. Naudoti reguliatorių su labai plačiomis reguliavimo ribomis. Temperatūros reguliavimo vožtuvai dirba vos prasivėrę, reguliavimo kokybė nepatenkinama, įrengimai genda greičiau.

Rutulinės plieninės įvadinės sklendės

  • Turi atlaikyti terpės temperatūrą iki 150 °C. Sąlyginis slėgis ne mažesnis, kaip Ps25 barai;
  • Stiebo sandarinimui turi būti naudojama grafitu armuoto teflono įkamša, o ne guminiai sandarinimo žiedai. Tai yra dėl sklendės ilgaamžiškumo, nes guma sensta ir praleidžia vandenį.

Filtrai

  • Turi atlaikyti temperatūrą iki 120 °C. Sąlyginis slėgis ne mažesnis, kaip Ps16 barai;
  • Šildymo sistemoje naudoti filtrus su magnetais arba su galimybe įstatyti įdėklą su magnetu. Ant šio įdėklo kaupsis sistemoje esantys geležies oksidai (magnetitas (Fe3O4)), sistema bus švaresnė ir sumažės jos plovimo sąnaudos.

Dėl techninės informacijos prašome kreiptis į UAB „Absoliuta“.

ABSOLIUTA, UAB

Daugiau informacijos: www.dropsona.lt

ABSOLIUTA, UAB infopuslapis

Pasidalink: