Ekspertinis straipsnis | HouseLab.lt
Šilumos siurblys vis dažniau tampa pagrindiniu individualaus namo šildymo sprendimu. Naujos statybos energiškai efektyviuose namuose tai jau įprastas pasirinkimas, tačiau oras–vanduo sistemos vis dažniau montuojamos ir renovuojamuose pastatuose, pakeičiant dujinius, kietojo kuro ar kitus šildymo katilus.
Vis dėlto pats sprendimas įsirengti šilumos siurblį dar negarantuoja mažų šildymo sąnaudų. Ne mažiau svarbu tinkamai parinkti įrenginio galią, įvertinti pastato šilumos nuostolius, esamą šildymo sistemą, reikalingą vandens temperatūrą ir būsimas sistemos darbo sąlygas.
„HouseLab“ specialistų praktikoje viena dažniausių problemų yra bandymas šilumos siurblį rinktis kaip atskirą buitinį prietaisą – pagal gamintoją, kainą ar ant įrenginio nurodytą galią. Iš tikrųjų šilumos siurblys yra visos pastato inžinerinės sistemos dalis, todėl jo efektyvumas labai priklauso nuo paties namo.
Aptariame septynias dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias verta žinoti tiek statant naują namą, tiek planuojant seno pastato renovaciją.
1. Šilumos siurblio galia parenkama tik pagal namo plotą
„Mano namas 150 m² – kokio galingumo šilumos siurblio reikia?“ – vienas dažniausių klausimų, tačiau vien kvadratinių metrų tiksliam atsakymui nepakanka.
Du vienodo ploto namai gali turėti visiškai skirtingą šilumos poreikį. 150 m² energiškai efektyvus naujos statybos namas su gera sienų, stogo ir grindų izoliacija bei kokybiškais langais gali prarasti kelis kartus mažiau šilumos nei tokio paties ploto prieš kelis dešimtmečius statytas nerenovuotas namas.
Vertinamas ne tik šildomas plotas, bet ir pastato energinis efektyvumas, atitvarų šiluminės savybės, langų plotas ir charakteristikos, vėdinimo sistema, projektinė lauko temperatūra, pageidaujama vidaus temperatūra, šildymo sistema ir karšto vandens poreikis.
Preliminariam įvertinimui galima naudoti „HouseLab“ šilumos siurblio galios skaičiuoklę, kurioje galima orientaciškai įvertinti reikalingą galią pagal pastato parametrus.
Galutinis sprendimas turėtų būti priimamas pagal konkretaus pastato šilumos nuostolių skaičiavimus.
Kitaip tariant, teisingas klausimas yra ne „kiek kilovatų reikia 150 m² namui?“, o „kokie yra šio 150 m² namo projektiniai šilumos nuostoliai?“
2. Šilumos siurblys pasirenkamas gerokai galingesnis „dėl atsargos“
Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška: jeigu skaičiavimai rodo, kad namui pakaktų mažesnės galios įrenginio, galima pasirinkti galingesnį ir būti ramiam, kad šilumos nepritrūks net šalčiausią žiemą. Tačiau šilumos siurblių atveju principas „kuo galingesnis, tuo geriau“ nėra teisingas.
Didelę metų dalį pastatui reikia tik dalies maksimalios šildymo galios. Todėl svarbi ne tik maksimali, bet ir minimali šilumos siurblio moduliuojama galia. Per didelės galios įrenginys, negalėdamas pakankamai sumažinti savo galios, tam tikromis sąlygomis gali dažniau įsijungti ir išsijungti. Toks darbo režimas nėra optimalus nei efektyvumo, nei įrangos eksploatacijos požiūriu.
Tinkamai parinktas šilumos siurblys turi kuo geriau atitikti realų pastato šilumos poreikį, o ne būti tiesiog didžiausias modelis, kurį leidžia biudžetas.
3. Vertinama nominali galia, bet ne galia realiomis žiemos sąlygomis
Ant šilumos siurblio nurodyti, pavyzdžiui, 6, 8 ar 12 kW dar nepasako visko apie jo galimybes. Šilumos siurblio darbo charakteristikos priklauso nuo lauko oro temperatūros ir temperatūros, iki kurios reikia pašildyti į šildymo sistemą tiekiamą vandenį.
Todėl lyginant skirtingus modelius reikia žiūrėti ne tik į nominalią galią, bet ir į gamintojo techninius duomenis konkrečiomis darbo sąlygomis. Lietuvos klimatui ypač aktualu įvertinti, kaip įrenginys dirba esant neigiamai lauko temperatūrai.
Tai ypač svarbu renovuojant seną pastatą. Įrenginys, puikiai tinkantis naujam namui su žematemperatūriu grindiniu šildymu, nebūtinai bus optimalus senam namui, kurio radiatoriams šalčiausiomis dienomis reikalinga gerokai aukštesnė vandens temperatūra.
4. Neįvertinama, kokios temperatūros vandens reikia radiatoriams
Tai viena svarbiausių aplinkybių renovuojant senesnius namus. Šilumos siurbliai efektyviausiai dirba tada, kai skirtumas tarp šilumos šaltinio – lauko oro – ir į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūros yra kuo mažesnis.
Todėl grindinis šildymas ir šilumos siurblys yra itin gerai suderinami. Grindiniam šildymui paprastai pakanka palyginti žemos vandens temperatūros, o senesnei radiatorių sistemai jos gali reikėti gerokai aukštesnės.
Tai nereiškia, kad senas namas su radiatoriais negali būti šildomas šilumos siurbliu. Tačiau prieš pasirenkant įrangą būtina išsiaiškinti, kokios temperatūros vandens realiai reikia esamiems radiatoriams, kad jie kompensuotų pastato šilumos nuostolius šalčiausiomis dienomis.
Kartais racionalesnis sprendimas yra ne pirkti kuo galingesnį ar aukštesnę temperatūrą galintį pasiekti šilumos siurblį, o pirmiausia sumažinti pastato šilumos nuostolius arba padidinti radiatorių šilumos atidavimo plotą.
5. Per mažai dėmesio skiriama karšto vandens poreikiui
Šilumos siurblys oras–vanduo dažniausiai ne tik šildo pastatą, bet ir ruošia buitinį karštą vandenį. Todėl projektuojant sistemą reikia įvertinti ne vien namo kvadratūrą.
Keturių ar penkių žmonių šeimos karšto vandens poreikis gali būti visiškai kitoks nei dviejų žmonių, gyvenančių tokio paties dydžio name. Reikšmę turi ir gyventojų įpročiai – vonia, kelios vonios patalpos, didelio debito dušai ar dažnas vienu metu naudojamas karštas vanduo.
Svarbu tinkamai parinkti karšto vandens talpos dydį ir suprasti, kaip sistema prioritetizuos karšto vandens ruošimą. Per maža talpa gali mažinti komfortą, o nepagrįstai didelė reiškia didesnę investiciją, užimamą vietą bei didesnius šilumos nuostolius.
6. Lyginamas tik COP arba vienas gamintojo nurodytas efektyvumo skaičius
COP – svarbus šilumos siurblio efektyvumo rodiklis, tačiau vienas COP skaičius nepasako, kiek elektros energijos sistema sunaudos per visą Lietuvos šildymo sezoną.
COP parodo šilumos siurblio efektyvumą konkrečiomis bandymo sąlygomis. Pasikeitus lauko temperatūrai ar reikalingai tiekiamo vandens temperatūrai, pasikeičia ir įrenginio efektyvumas. Todėl praktiškai svarbu vertinti ne vieną patraukliai atrodantį skaičių techniniame lape, bet visą įrenginio darbo charakteristiką bei sezoninio efektyvumo rodiklius.
Ypač svarbi šildymo sistemos temperatūra. Kuo aukštesnės temperatūros vandenį turi ruošti šilumos siurblys, tuo sudėtingesnėmis sąlygomis jis dirba. Dėl šios priežasties efektyvios sistemos projektavimas prasideda nuo siekio namą komfortiškai šildyti kuo žemesnės temperatūros vandeniu.
7. Lyginama tik šilumos siurblio kaina, o ne visa sistema
Paskutinė klaida dažnai padaroma jau gavus kelis komercinius pasiūlymus. Viename pasiūlyme šilumos siurblys gali kainuoti mažiau, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pigesnė bus visa sistema.
Vertėtų įvertinti patį šilumos siurblį, karšto vandens talpą, hidraulinius komponentus, papildomą elektrinį šildytuvą, jei jis reikalingas, automatiką ir valdymą, montavimo medžiagas, darbus, sistemos paleidimą ir sureguliavimą, garantijos sąlygas, techninio aptarnavimo galimybes bei atsarginių dalių prieinamumą.
Šilumos siurblys perkamas ne vienam šildymo sezonui, todėl kelių šimtų eurų skirtumas įsigijimo metu neturėtų būti vienintelis kriterijus.
Renkantis šilumos siurblius oras–vanduo, racionaliau vertinti visą sistemos įrengimo ir eksploatavimo laikotarpį: kiek kainuos visa sistema, kokiomis sąlygomis ji dirbs, kaip bus valdoma ir kas ją prižiūrės atsiradus gedimui.
Geras šilumos siurblys prasideda nuo gero skaičiavimo
Nėra vieno šilumos siurblio, kuris būtų geriausias visiems namams. Tas pats įrenginys viename pastate gali veikti labai efektyviai, o kitame – sunaudoti gerokai daugiau elektros energijos. Dažnai skirtumą lemia ne pats gamintojo logotipas ant lauko bloko, bet tai, ar sistema buvo teisingai suprojektuota ir pritaikyta konkrečiam pastatui.
Naujos statybos name šilumos siurblį verta numatyti dar projektuojant šildymo sistemą. Renovacijos atveju pirmiausia reikėtų įvertinti esamą pastatą: jo šilumos nuostolius, radiatorius ar kitus šilumos atidavimo prietaisus bei jiems reikalingą vandens temperatūrą. Tik tada prasideda konkretaus šilumos siurblio pasirinkimas.
„HouseLab“ specialistai rekomenduoja pradėti nuo pastato šilumos poreikio įvertinimo, o ne nuo konkretaus gamintojo ar modelio. Teisingai parinktas šilumos siurblys nėra pats galingiausias ar brangiausias. Tai įrenginys, kurio charakteristikos geriausiai atitinka konkretaus pastato ir jo gyventojų poreikius.
