2025 metais Rusijos piliečiams buvo išduota 618 806 Šengeno vizų, tai yra maždaug 14 procentų daugiau nei ankstesniais metais. Šis skaičius paskatino vienuolikos Europos valstybių koaliciją oficialiai reikalauti, kad Briuselis imtųsi ryžtingų priemonių. Apie tai pranešė Euobserver.
Fragmentuotos taisyklės, fragmentuota Europa: kaip vizų politika atskleidžia reguliavimo spragas
Martynas Norvilas, reguliavimo politikos tendencijas analizuojantis apžvalgininkas, pabrėžia, kad koalicijos signatarų vartojama „fragmentacijos“ sąvoka taikytina kur kas plačiau nei vien vizų politikoje. Faktas, kad vienoje Šengeno šalyje atmesta viza gali būti gaunama kreipiantis į kitos valstybės konsulatą, yra tiesioginė nacionalinių taisyklių nesuderinamumo pasekmė. Koalicijos laiškas tai įvardija aiškiai: skirtinga praktika kenkia bendroms pastangoms ir kelia pavojų visos Šengeno erdvės vientisumui.
Tas pats principas, pasak Norvilo, galioja ir tada, kai keliautojas pasiekia savo kelionės tikslą. Skirtingose Europos valstybėse taikomos nevienodos administracinės ir vartotojams aktualios taisyklės, todėl keliautojai neturėtų manyti, kad visur galioja vienodi reikalavimai. Casino Guru pateikia informaciją apie skirtingų šalių reguliavimo aplinką ir praktinius aspektus, padėdamas geriau suprasti vietinius reikalavimus prieš kelionę.
„Tiek vizų išdavimo, tiek kitų tarpvalstybinių taisyklių srityje ES erdvė dažnai veikia kaip mozaika, o ne kaip visiškai vieninga sistema. Keliautojas, kuris nesitikrina vietinių reikalavimų, gali susidurti su netikėtais sunkumais.“
Koalicijos reikalavimai Briuseliui: vienodos taisyklės ir karinis patikrinimas
Vienuolika valstybių reikalauja konkrečių pokyčių. Jos prašo ES atnaujinti Vizų kodeksą taip, kad visos valstybės narės taikytų vienodas taisykles rusų piliečiams, o ne veiktų pagal skirtingas nacionalines nuostatas.
Be to, koalicija ragina sukurti atrankinį mechanizmą, kuris visiškai užkirstų kelią asmenims su dabartiniu ar buvusiu ryšiu su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis patekti į Šengeno erdvę. Šengeno zoną sudaro 25 ES šalys narės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija, pastarosios dvi yra ne ES narės, tačiau visateisės Šengeno dalyvės.
Koalicija primena, kad kelionės iš Rusijos į Europą smarkiai sumažėjo po to, kai 2022 metais, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, ES sustabdė vizų lengvinimo susitarimą ir įvedė sankcijas. Tačiau pastarieji duomenys rodo, kad skaičiai vėl kyla, ir signatarų teigimu, tai kelia rimtų klausimų dėl bendros užsienio politikos nuoseklumo.
Vizų statistika: Prancūzija, Italija ir Ispanija išduoda daugiausia
Bendras vizų skaičius yra vienas dalykas, tačiau šalių duomenys atskleidžia dar gilesnį nevienodumą. Iš 618 806 vizų, išduotų 2025 metais, turistinės vizos sudarė 477 878, tai yra 77 procentai viso skaičiaus. Šiuos duomenis paskelbė Europos Komisija 2026 metų gegužės pabaigoje.
Italija iš dviejų konsulatų Rusijoje 2025 metais išdavė 161 121 vizą, tai yra apie 8 900 daugiau nei 2024 metais ir apie 27 000 daugiau nei 2023 metais. Prancūzija išdavė 156 547 vizas, o tai, palyginti su ankstesniais metais, reiškia 32 657 vizų padidėjimą, arba 26 procentus. Ispanija išdavė 123 359 vizas, 11 822 daugiau nei prieš metus.
Atmetimų skaičius eina priešinga kryptimi. 2025 metais buvo atmesta beveik 43 000 paraiškų, mažiau nei maždaug 45 000 atmetimų 2024 metais. Ispanija atmetė apie 12 700 paraiškų, Italija – 9 390, o Prancūzija – 5 634. Šie skaičiai liudija, kad vizų atmetimo praktika tarp valstybių narių skiriasi itin ryškiai.
Koalicijos signatarų žodžiais: moralinis ir saugumo klausimas
Laišką ES užsienio politikos vadovei Kajai Kallas ir migracijos komisarui Magnusui Brunneriui pasirašė Lenkija, Čekija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. Paskutiniosios dvi, kaip ir Šveicarija bei Lichtenšteinas, yra ne ES narės, tačiau pilnateisės Šengeno zonos dalyvės.
Koalicija dokumente konstatuoja, kad susiklosčiusi padėtis kelia ne tik administracinę, bet ir moralinę dilemą:
„Mes giliai susirūpinę, kad vis daugiau rusų turistų ilsisi Europos paplūdimiuose ir kurortuose, kol raketomis ir dronais toliau smogoma civiliams ir civilinei infrastruktūrai Ukrainoje.“
Signatarų teigimu, nesuderinamumas tarp valstybių narių kenkia ne tik praktinei vizų kontrolei, bet ir ES užsienio politikos patikimumui. Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna laiško pasirašymo išvakarėse buvo kategoriškas:
„Kol ukrainiečiai žūsta, rusai neturėtų atostogauti Europos paplūdimiuose.“
Koalicija perspėja, kad sistema, kurioje vienos valstybės konsulato atmesta viza gali būti gauta per kitos valstybės atstovybę, yra ne tik politinė problema, bet ir saugumo spragos šaltinis. Būtent šį konkretų politikos trūkumą laiškas ir siekia pašalinti.
