Gyvenate pirmame daugiabučio aukšte? Tuomet gali būti, kad puikiai žinote, ką reiškia rudenį iš rūsio besiskverbiantis drėgnas šaltis ir namuose besikaupiantis pelėsis. Anot specialistų, šias problemas išsprendžia kokybiškai atlikta pamatų hidroizoliacija.
Apšiltinti tik rūsio lubas nepakanka
Pasak bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ projektų vadovo Remigijaus Ciesiūno, dar ne taip seniai renovuojant pastatus buvo manoma, kad besikaupiančios drėgmės problemai išspręsti pakaks tik sienų šiltinimo. Tačiau realybė kitokia – geriau darbus iš karto atlikti kokybiškai ir iki galo, nei paskui viską perdaryti.
„Buvo manoma, kad nereikia apsikrauti papildomais darbais – kam atkasinėti ir šiltinti pamatus, paskui tvarkyti visą šalia namo buvusią infrastruktūrą. Buvo bandoma šiltinti tik rūsių lubas, vamzdynus ir šiluminio mazgo sienas. Tačiau tai rezultatų nedavė, nes apšiltinti nedidelių privačių rūsių lubas yra gana sudėtinga. Tenka brautis į privačią nuosavybę, o kur dar rūsiuose išvedžiotos komunikacijos, vamzdynai. Visa tai sutvarkyti nėra taip jau paprasta ir pigu“, – aiškino R. Ciesiūnas.
Tačiau blogiausia, kad net ir atlikus visus šiuos darbus galutinis rezultatas vis tiek gana prastas – rūsiai ir toliau stipriai šalo, pradėjo drėkti, įsimetė pelėsis, o pirmo aukšto butai vis tiek liko vėsesni, nes šaltis per neapšiltintą pamato sieną toliau skverbėsi į viršų. Vis dėlto, pasak R. Ciesiūno, namo pamatų hidroizoliacija turėtų būti aktuali ne tik pirmojo aukšto gyventojams, nes nuolat šlampantys kenčia nuo erozijos, o tai gadina visą pastatą.
Darbų procesas nesudėtingas
Pasak eksperto, drėgmė daugiausiai bėdų pridaro priemolyje pastatytiems namams. Pastatai, stovintys ant gero grunto, pavyzdžiui, žvyro ar smėlio, nuo to kenčia kur kas mažiau.
„Jei gruntas drėgnas, o pamatų hidroizoliacija buvo įrengta netinkamai, rūsiuose jaučiama nuolatinė drėgmė, šaltis, pelėsio kvapas. Tuomet jau tenka padirbėti rimčiau. Sudėtingiausia, kad iš išorės neatkasus pamatų labai sunku nustatyti drėgmės priežastis ir senos hidroizoliacijos būklę“, – aiškino R. Ciesiūnas.
Vis dėlto, pasak bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ projektų vadovo, pats pamatų hidroizoliacijos procesas nėra sudėtingas ir namo gyventojams nesudaro didelių nepatogumų. „Visi darbai, atsižvelgiant į jų apimtį ir oro sąlygas, gali trukti 2–3 savaites. Per tą laiką gyventojams gali šiek tiek trukdyti tik 3–5 metrų aptvertas ruožas šalia namo“, – sakė R. Ciesiūnas.
Taupymas gali kainuoti dar brangiau
Atliekant daugiabučio namo pamatų hidroizoliacijos ir apšiltinimo darbus dažnai stengiamasi pataupyti, naudoti pigesnes medžiagas, tačiau neretai taip pridaroma tik dar daugiau bėdos. „Prastai atlikti hidroizoliaciniai ir pamatinės dalies šiltinimo darbai gresia drėgme, rūsiuose besikaupiančiu pelėsiu ir dar didesnėmis išlaidomis, nes norint tokį darbą pataisyti vėl reikia atkasti pamatus ir viską daryti iš naujo. Įvairūs bandymai padėtį taisyti iš vidaus dažniausiai nebūna sėkmingi“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak jo, dažnai pasitaiko, jog sutaupyti bandoma renkantis pamatų hidroizoliacijai visiškai netinkamas šiltinimo medžiagas, pavyzdžiui, pigų polistireninį putplastį ar plonasluoksnes skiediklines mastikas. „Jei gruntas geras, galima apsieiti su palyginti nebrangiomis bituminėmis hidroizoliacijomis, pavyzdžiui, „Weber.tec 901“. Jei gruntas prastesnis, reikėtų naudoti geresnes medžiagas – dvikomponentę bituminę hidroizoliacinę mastiką „Weber.tec Superflex 10” arba vienkomponentę “Weber.tec 915”. Beje, šios medžiagos, nors ir bituminės, tačiau yra skiedžiamos vandeniu, todėl yra ekologiškesnės, neskleidžia nemalonaus kvapo“, – patarė R. Ciesiūnas.
Anot jo, kokybiškai atlikta pamatų hidroizoliacija ir apšiltinimas išlieka patikimi apie 25 metus ir ilgiau, o namo gyventojams nebereikia kentėti iš rūsių besiskverbiančios drėgmės ir kovoti su pelėsiu.
