apstatyba.lt – specializuotas tinklalapis, skirtas statybos verslo atstovams ir visiems, besidomintiems statybų rinkos aktualijomis

Mineralinių ir epoksidinių grindų dangų skirtumai

Mineralinių ir epoksidinių grindų dangų skirtumai Mineralinių ir epoksidinių grindų dangų skirtumai

„Vizgintos statyba“ parduoda dangas įvairios paskirties grindims: poliuretanines ir epoksidines, cementinio pagrindo, pabarstus liejamų grindų stiprinimui, dangų impregnantus ir kitas medžiagas pramoninėms grindims. Taigi, kuri grindų danga – mineralinė ar epoksidinė yra pranašesnė?

Pasak įmonės vadovo, V.Semaškos, pagrindinis skirtumas tarp mineralinių ir epoksidinių grindų slypi jų dengime. Mineralinės dangos (sausi pabarstai) yra dengiamos grindų betonavimo metu. Tuo tarpu, epoksidinės dangos yra dengiamos ant esamų betoninių grindų.

Mineralinių ir epoksidinių grindų dangų skirtumai

Mineralinės grindų dangos

Medžiagos mineralinėms grindų dangoms gaminamos cemento pagrindu su specialiais priedais, nuo kurių kiekio priklauso dangos mechaninės savybės ir atsparumas cheminiam poveikiui.

Mineralinės dangos pagal dengimo technologiją skirstomos į:

  • Sausi pabarstai, dengiami ant šviežiai betonuoto betono.
  • Specialūs plonasluoksniai mišiniai, klojami ant esamų betoninių grindų.

Kokio tipo mineralinės dangos bus naudojamos konkrečiu atveju priklauso nuo numatomų grindų eksploatavimo sąlygų ir norimų išryškinti savybių: atsparumas dilumui, atsparumas cheminėms medžiagoms ar nelaidumas vandeniui. Visos mineralinės dangos suteikia apsaugą nuo minėtų veiksnių, tačiau atskiros savybės atskiroms medžiagoms yra išryškintos labiau.

Mašinų stovėjimo aikštelėms, esančioms lauke, pramoninėms grindims, pastoviai ar periodiškai veikiamoms drėgnos bei chemiškai aktyvios aplinkos, ar net didelio ploto rezervuarų dugnams naudotini sausi mineraliniai pabarstai, suteikiantys giluminio poveikio betono hidroizoliaciją kristalizacijos būdu. Šie pabarstai yra dengiami ant šviežiai sukloto betono, laikantis tos pačios technologijos kaip ir dengiant pabarstus, suteikiančius atsparumą dilumui (skaityti žemiau), bei gali būti tiekiami įvairių atspalvių. Pabarstams gavus drėgmę iš šviežiai sukloto betono mišinio vandens, jų sudėtyje esančios aktyviosios cheminės medžiagos jonų pavidalu migruoja gilyn betono mišiniu. Šios migracijos metu vyksta du pagrindiniai procesai: cemento hidratacija ir betono hidroizoliavimas dėl kristalų formavimosi. Kristalizacija vyksta aktyviems cheminiams junginiams reaguojant su cemento hidratacijos produktais.

Taigi, naudojant pabarstus su kristalinės hidroizoliacijos medžiagomis, jų išskirtinių savybių dėka išsprendžiama keletas problemų:

  • Tai yra nekenksmingos cheminės medžiagos, kurios visam laikui hidroizoliuoja betoną, apsaugant jį nuo vandens ar agresyvių cheminių junginių įsiskverbimo iš bet kurios krypties. Nors betonui pasiekus projektinį stiprį, grindys tampa nelaidžios vandeniui visu gyliu (kristalai formuojasi iki 30cm), tačiau grindims eksploatacijos metu gavus drėmės (dėl padidėjusio gruntinio vandens slėgio, atsiradusių mikroįtrūkimų ir pan.) hidroizoliacinis efektas dar daugiau padidėja, o atsiradę mikroplyšiai užsandarinami.
  • Užtikrinama ilgalaikė betono apsauga nuo ardančio šilimo/šalimo ciklų poveikio.
  • Užtikrinama ilgalaikė betono apsauga nuo žalingo daugumos cheminių aplinkų poveikio.
  • Padidinamas betono mechaninis stipris.
  • Dėka specialių, atsparumą dilimui didinančių priedų gaunamas paviršiaus kietumas, pakankamas esant vidutinėms ir lengvoms grindų apkrovoms.

Nuo įtrynimo diskine trintuve lygio priklausys, kokio šiurkštumo paviršius bus išgautas. Dėl panaudotos įtrynimo technologijos viršutinis grindų sluoksnis įgauna didesnį stiprį ir atsparumą dilumui negu apatiniai betono sluoksniai, kartu suteikiama giluminė hidroizoliacija ir atsparumas cheminėms medžiagoms (naftos produktai, tepalai, žiemą ant kelių dangos laistomi chloridai). Tokiu būdu, esant daugiaaukštėms stovėjimo aikštelėms ar kitiems statiniams, papildoma horizontali hidroizoliacija pasidaro nebūtina. Pabarstus patartina naudoti, betonuojant grindis ant pagrindo, esančio žemiau gruntinio vandens lygio. Tuomet dingsta pavojus, jog, veikiant gruntiniam vandeniui, drėgmė prasiskverbs į paviršių ar atplėš viršutinius grindų dangos sluoksnius, kaip atsitinka, naudojant polimerines grindų dangas.

Pramoninės paskirties statinių grindims, daugiau veikiamoms mechaninių apkrovų, naudojami mineraliniai pabarstai, suteikiantys betono paviršiui didelį kietumą ir atsparumą dilumui.

Šie pabarstai, pagal grindims suteikiamą dilumą, yra skirstomi į:

  • Mineraliniai pabarstai, skirti pramoninėms grindims, veikiamoms lengvų apkrovų.
  • Mineraliniai pabarstai, skirti pramoninėms grindims, veikiamoms vidutinių apkrovų.
  • Mineraliniai pabarstai, skirti pramoninėms grindims, veikiamoms sunkių apkrovų.

Siūlomas apkrovų skirstymas

Apkrova Transporto, transportavimo įrangos ratų tipai Apkrovos, sukeltos gamybos proceso ar pėsčiųjų eismo, pavyzdžiai
I  (sunki) Plieniniai ir poliamidiniai Metalinių elementų krovimas, apdirbimas, prekių iškrovimas metalinėmis keltuvo šakėmis, pėsčiųjų eismas iš daugiau kaip 1000 asmenų per parą.
II (vidutinė) Poliuretano-elastomeriniai ir guminiai Medienos krovimas ir apdirbimas, popieriaus rulonai ir plastikiniai elementai, pėsčiųjų eismas svyruoja nuo 100 iki 1000 asmenų per parą.
III (lengva) Elastiški ir pneumatiniai   Surinkimas ant darbastalių, pėsčiųjų eismas mažesnis kaip 100 asmenų per dieną.
Ratų danga turi būti švari. Kietos dalelės, prilipę nešvarumai apkrovos tipą pakelia.

Remiantis šia lentele, nustatomas grindų apkrovos tipas, pagal technines charakteristikas pasirenkamas pabarstų tipas arba reikiama išeiga 1 m2 grindų. Paprastai, esant sunkiai apkrovai, naudojami pabarstai, kurių sudėtyje yra metalo dalelių. Jų dėka sumažėja išeiga, išliekant toms pačioms mechaninėms savybėms. Bendru atveju, išeiga svyruoja nuo 3 iki 7 kg/m2.

Tiek mineraliniai pabarstai, tiek pabarstai su metaliniais priedais barstomi ant šviežiai sukloto betono mišinio. Ruošiant šį mišinį, nerekomenduojama naudoti plastiklių lignosulfonatų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 5% cukraus, pagrindu. Tačiau mišinys gali būti dispersiškai armuotas bet kokiu plaušu. Papildomas pabarstų paruošimas, prieš juos naudojant, nėra reikalingas. Jie tolygiai beriami ant grindų betono mišinio paviršiaus, sutankinto su vibrosija, praėjus 1,5 – 3 valandoms nuo jo suklojimo. Šis laiko tarpas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir gali būti ilgesnis. Pabarstus barstyti galima rankiniu būdu, tačiau praktiškiau naudoti specialius mechaninius dozatorius, kurie užtikrina tolygų pabarstų paskleidimą. Nuo sklaidos tolygumo priklausys dangos kokybė. Reikiamas pabarstų kiekis gali būti suklojamas per du kartus: užbėrus pusę reikiamos išeigos, paviršius išlyginamas trintuve, palaukiama kol milteliai sudrėks nuo mišinio vandens, paskui beriamas kitas kiekis. Svarbu pabarstus sukloti, prieš pradedant kietėti betono mišiniui. Priešingu atveju, atsiranda pabarstų sluoksnio atsiskyrimo nuo betono pavojus.

Kuomet ant paviršiaus galima vaikščioti, pabarstai toliau apdirbami mechaninėmis trintuvėmis. Rankinis trynimas galimas tik grindų kraštuose ar esant mažiems plotams. Gerai įtrinti pabarstai sudaro matinį arba blizgantį paviršių.

Dilumui atsparus sluoksnis mineralinių medžiagų pagrindų gali būti dengiamas ir jau ant esamų betoninių grindų. Tam naudojamas didelio slankumo mišinys (120 – 160 mm), kurio sudėtyje yra dilumą mažinančių užpildų ir plaušo, dispersiniui armavimui. Ši grindų danga naudojama, remontuojant senas betonines grindis arba norint padidinti esamų grindų atsparumą dilumui (pvz., pasikeitus eksploatavimo sąlygoms). Dangos sluoksnio mažiausias storis yra 12mm, atsparumas gniuždymui po 28 parų – 60 MPa, atsparumas šalčio poveikiui- F100. Dėl šių savybių danga gali būti dengiama tiek lauke, tiek viduje. Prieš betonuojant mažo dilumo sluoksnį, pagrindas tinkamai paruošiamas: suslėgto vandens srove nuvalomi nešvarumai, jeigu reikia, užnešamas sukibimą gerinantis sluoksnis. Pagrindas suskirstomas  sekcijomis, atkartojant temperatūrines ir deformacines siūles. Suklotas mišinys sutankinamas vibrosija, kurios galai remiasi ant kreipiančiųjų. Sluoksnį išlyginti galima ir su lyginimo lenta, mišinį vėliau sutankinant paviršiniu tankintuvu. Dangai pasiekus pradinį stiprį, paviršius apdirbamas mechanine arba rankine trintuve.

Mineralinių ir epoksidinių grindų dangų skirtumai

 

Epoksidinės grindų dangos

Epoksidinės grindų dangos dengiamos ant esamų betoninių grindų, jas remontuojant arba norint suteikti betonui papildomą apsaugą nuo agresyvių medžiagų poveikio.

Epoksidinės dervos, skirtos grindų dangoms įrengti, skirstomos į:

  • Klampios ir mažo klampumo.
  • Vienakomponentės, dvikomponentės ir daugiakomponentės.
  • Su organiniais skiedikliais, be skiediklių, skiedžiamos vandeniu.

Tačiau pagrindinė savybė, nusakanti, ar danga skirta paviršiaus porų įmirkymui, ar dangos ant paviršiaus sudarymui, yra klampumas. Mažo klampio dervomis įmirkomos betoninės grindys. Įmirkius betoną, gaunamas betonpolimeris pasižymi geresnėmis stipruminėmis savybėmis, didesniu atsparumu dilumui ir cheminėms medžiagoms. Naudojant šias dervas ant  grindų paviršiaus, nesusidaro epoksido sluoksnis – visa derva turi susigerti į poras. Šis metodas naudojamas, norint sumažinti senų betoninių grindų dulkėjimą, arba prieš dengiant paviršinę epoksidinę dangą. Epoksidinė danga ant švaraus ir suremontuoto paviršiaus užtepama teptuku arba šepečiu.

Didesnio klampio dervos naudojamos naujos dangos sudarymui. Epoksidinės dangos pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, atsparumu dilumui, geru cheminiu atsparumu, suteikia grindims estetinę išvaizdą, gali būti įvairių atspalvių.  Prieš dengiant šio tipo dangas, suslėgto vandens srove arba smėliasrove paviršius sušiurkštinamas, betonas gerai nuvalomas, suremontuojami defektai. Paprastai pagrindo drėgnumas neturi viršyti 4%. Epoksidinėms dervoms, skiedžiamoms vandeniu, pagrindo drėgnumas gali būti ir 8%.

Priklausomai nuo dervos savybių, danga dengiama voleliu, teptuku arba šepečiu. Paprastai dengiama dviem sluoksniais: pirmas sluoksnis skirtas porų įmirkymui (įgeriamumo sumažinimui). Esant ypač poringam pagrindui, patartina naudoti aukščiau aprašytas mažo klampio impregnuojančias epoksidines dervas.

Norint epoksido sluoksniui pagerinti stiprumo savybes, į epoksidinę dervą gali būti dedami kvarciniai užpildai. Jų frakcija 0,3 – 0,6 mm ir yra įvairių atspalvių. Užpildus galima užberti ant šviežiai dengtos epoksidinės dangos. Epoksidui sukietėjus, šepečiu nušluojami silpnai besilaikantys užpildai, taip paviršiui suteikiamas šiurkštumas.

Apibendrinant:

  • Renkantis grindų dangą, būtina išnagrinėti būsimus poveikius eksploatavimo metu: cheminis poveikis, apkrovos nuo mechanizmų, apkrovos nuo krovinių, atmosferinis poveikis ar pėsčiųjų srautai.
  • Mineraliniai ir hidroizoliaciniai pabarstai naudojami tik betonuojant naujas grindis, o epoksidinės dervos ir atsparus dilumui sluoksnis dengiami tiek ant remontuojamų grindų, tiek norint sustiprinti esamas grindis.
  • Grindis, esančias žemiau gruntinio vandens lygio ar veikiamas atmosferos poveikio, drėgmės, išsiskiriančios gamybos metu, pieno rūgšties, chloridams, naftos produktams, patartina dengti su hidroizoliaciniais pabarstais mineraliniu pagrindu.
  • Pasirenkama labiausiai atitinkanti eksploatacinius ir ekonominius reikalavimus danga.

VIZGINTOS STATYBA, UAB

Daugiau informacijos:

VIZGINTOS STATYBA, UAB infopuslapis

Pasidalink: