Patalpų šildymui, vėsinimui ir karšto vandens paruošimui rekomenduojame naudoti aplinkos šilumą. Komfortas garantuotas. Šildymo sistemą, panaudojant aplinkos šilumą, sudaro šilumos šaltinis (oras, vanduo, žemė), vamzdžių vertikalūs ar horizontalūs kolektoriai, šilumos siurblys ir pastato šildymo sistema (grindinė, radijatorinė, kombinuota).

Profesionalus šilumos išgavimo sistemų projektavimas
Kiekvienam objektui (individualiam namui, pramonės įmonei ir t.t.) šilumos sistemą būtina specialiai suprojektuoti. Projektuotojai turi įvertinti statinio charakteristikas, vietovės geologines-hidrogeologines sąlygas, parinkti šilumos šaltinį ir šildymo sistemos tipą, teisingai sukomplektuoti visą šildymo sistemos įrangą, vesti montavimo darbų autorinę priežiūrą. Tik taip bus garantuotas šildymo sistemos, naudojančios aplinkos šilumą, ilgalaikis funkcionavimas.

Oro šiluma – pigiausia šiluma
Lauko oras yra neriboto kiekio ir visur prieinamas. Deja, krentant lauko oro temperatūrai, šilumos siurblio efektyvumas staigiai mažėja. Naudojant patalpų orą reikalingas pastovus ventiliacijos sistemos darbas.
Šilumos siurbliai, išnaudojantys orą kaip šilumos šaltinį, dažniausiai naudojami karšto vandens paruošimui.

Vanduo (paviršinis ir požeminis) – labai geras šilumos šaltinis
Paviršinis vanduo (tvenkinio, ežero) iš esmės labai geras šilumos šaltinis, kurio pagrindiniai trūkumai – žema temperatūra šaltuoju metų laiku ir pakankamo dydžio vandens telkinio (ypač tvenkinio) buvimas.
Požeminį vandenį, kaip pastovios temperatūros šilumos šaltinį, galima rasti visur. Sistemoje grunto vanduo įmamas iš vieno vandens gręžinio, po panaudojimo yra nukreipiamas atgal į gruntą (šalia esantį gręžinį) arba išleidžiamas į paviršinius vandenis, kanalizaciją. Naudojant šį šilumos šaltinį apsirūpinama geriamuoju-buitiniu vandeniu, šildomos patalpos ir ruošiamas karštas vanduo.
Lietuvoje kai kurios firmos siūlo panaudotą vandenį nukreipti į tą patį gręžinį, iš kurio imamas vanduo. Taip įrengta šildymo sistema bus trumpaamžė ir neefektyvi (išleidžiamas atšalęs vanduo greitai atvėsins eksploatuojamą vandens sluoksnį).
Patirtis rodo, kad ir šildymo sistemos, kai vanduo įmamas iš vieno vandens gręžinio ir jį panaudojus išleidžiamas į kitą šalia (už 15-20m) esantį gręžinį, nėra ilgaamžės. Dėl tam tikrų procesų, po kurio laiko antrasis gręžinys nebepriima vandens. Požeminio vandens, kaip šilumos šaltinio panaudojimas, efektyviausias vietovėse, kur yra galimybė nukreipti panaudotą vandenį į paviršinius vandenis (upelį, ežerą, melioracijos griovį ir pan.) ar kanalizaciją. Šilumos siurbliai su tokiu kolektoriu pasižymi ypač aukštais naudingo veikimo koeficientais.

Grunto šiluminės energijos išgavimas - dažniausiai naudojamas šilumos šaltinis
Grunto šiluma (geoterminis šildymas) išgaunama klojant horizontalius (kasamos tranšėjos ir klojami vamzdžiai) arba įrengiant vertikalius vamzdžių kolektorius (pastarieji suleidžiami į gręžinius).

Horizontaliems šilumos kolektoriams reikia didelių žemės plotų
Horizontalūs vamzdynai (pagrinde PE) klojami 30 cm žemiau konkrečios vietovės įšalo zonos. Lietuvoje tai turėtų būti 1,7-2,0 m gylis. Kloti vamzdynus aukščiau racionalu tik tuose kraštuose, kur daug saulėtų dienų, nes grunto temperatūrą pakelia tiesioginiai saulės spinduliai.
Lietuvoje įrengus kolektorius aukščiau nei nurodyta, ženkliai padidėja eksploatacinės išlaidos, kadangi šilumos siurblio kompresorius dirba intensyviau ir sunaudoja daugiau elektros energijos.
Horizontalaus vamzdynų kolektoriaus įrengimo pagrindinis trūkumas yra, kad reikalingi dideli žemės plotai (šimtai m²), kuriuose vėliau nebus negalima tiesti komunikacijų ir statyti statinių. Be to, tokios sistemos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo grunto tipo ir jo drėgnumo. Ilgametė vakariečių patirtis rodo, kad tokioje teritorijoje sukeliamas "vėlyvo pavasario" efektas.

Geoterminiai gręžiniai
Vertikalus šilumos gręžinys (geoterminis gręžinys) yra efektyviausias ir patikimiausias šilumos išgavimo inžinerinis įrenginys. Geoterminius gręžinius galima įrengti nedideliuose žemės sklypuose.

Geoterminiame gręžinyje į gręžskylę įleidžiami „U“ formos PE vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja specialus neužšąlantis skystis.  Vamzdžiai užpilami specialiu mišiniu. Priklausomai nuo šilumos siurblio galingumo (apšildomo pastato ploto ir jo šiluminės varžos), nustatoma kokio ilgio vamzdyną reikės sumontuoti. Pagal tai parenkami gręžinių gyliai ir jų skaičius.

Lietuvoje dalis gręžimo įmonių, pigiai įrenginėjančių geoterminius gręžinius, nesilaiko technologijų. Jos į gręžinį įleidžia per mažo diametro  ar netinkamos slėgio klasės vamzdžius, nenuleidžia jų iki gręžinio dugno, vamzdžius gręžinyje visai neužpila specialiu mišiniu arba užpila juos paprastu smėliu ir bet kaip, neatlieka hidraulinio išbandymo (ypač svarbu darbų kokybės įvertinimui), horizontalų kolektorių nuo gręžinių iki pastato kloja įšalo zonoje (1 – 1,2 m gylyje). Šių pažeidimų pasekoje eksploatacijos metu sumažėja šilumos siurblio darbo efektyvumas, įvyksta gedimai, kurių ištaisymas labai brangiai kainuoja.

Geotermino šildymo sistema efektyviausiai veikia, kai geoterminiuose gręžiniuose vamzdžiai užpilti mišiniais Termocamp, Termorotas ir pan. Šie mišiniai pasižymi labai aukštu šilumos laidumo koeficientu, užtikrina tolygų kontaktą tarp gręžinio sienelių ir jame sumontuotų vamzdžių, neleidžia gręžiniui šąlti ir palengvina šilumos kaitą, gerai  izoliuoja geologinius sluoksnius,  apsaugo požeminį įrenginį nuo pažeidimų, bėgant laikui, išsaugo nekintamą apimtį, neleodžia sumažėti atskirų gręžinių šilumos kaitai.