apstatyba.lt – Architektūra – Projektavimas – Statyba. Besidomintiems statybų rinkos naujienomis!
Kodėl kai kuriose erdvėse norisi pasilikti ilgiau? Svetingumo interjero anatomija
Kodėl kai kuriose erdvėse norisi pasilikti ilgiau? Svetingumo interjero anatomija

Viešbutyje, restorane ar poilsio erdvėje žmogus dažnai pirmiausia pastebi ne baldų prekės ženklą ar sienų spalvą. Daug svarbiau, ar aišku, kur eiti, ar galima ramiai susikalbėti ir ar sėdėti patogu ilgiau nei dešimt minučių. Geras svetingumo interjeras susideda iš daugybės gana žemiškų sprendimų.

Kai statymų erdvė pati parodo, kur eiti

Viešosiose erdvėse daug ką lemia judėjimo seka. Žmogus įeina, turi greitai rasti registratūrą, suprasti, kur galima prisėsti ir kaip patekti toliau. Jei tam reikia dairytis į kelias rodykles ar klausti darbuotojo, planas jau reikalauja per daug pastangų.

Tai gerai matyti naujame „AC Hotel by Marriott Vilnius“. Viešosios zonos čia išdėstytos nuosekliai: įėjimas, registratūra, „AC Lounge“, restoranas ir konferencijų erdvės.

Stiklinės lubos įėjimo zonoje įleidžia natūralią šviesą, todėl pagrindinė vestibiulio kryptis lengvai perskaitoma vos įžengus.

Aiškus zonavimas svarbus ir vietose, kur žmonės renkasi stebėti sporto renginių ar daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Apie sporto lažybų principus ir skirtingus statymų tipus plačiau rašoma mūsų statymų gidas, o fizinėje erdvėje svarbu atskirti rungtynių stebėjimo, sėdėjimo ir laukimo zonas. Taip skirtingi lankytojų srautai mažiau trukdo vieni kitiems.

Šviesa turi padėti matyti veidą ir kelią

Vien gražaus šviestuvo neužtenka. Prie registratūros reikia aiškiai matyti darbuotojo veidą ir dokumentus, restorane svarbi minkštesnė šviesa, o koridoriuje pirmiausia turi būti matomas kelias.

„AC Hotel by Marriott Vilnius“ apšvietimas valdomas DALI sistema. Viešosiose zonose intensyvumas gali būti keičiamas pagal paros laiką ir konkrečią funkciją, o šviestuvai parinkti taip, kad neakintų ir nekonkuruotų su architektūra. Apie viešbučių ir restoranų apšvietimą rašanti „Gaudrė“ taip pat išskiria mažo akinimo šviestuvus ir reguliuojamą šviesos intensyvumą. Praktiškai verta tikrinti tris dalykus:

  • Veidas. Sėdint prie stalo pašnekovo veidas neturėtų likti šešėlyje.
  • Kelias. Laiptai, durys ir praėjimai turi būti aiškiai matomi.
  • Ekranai. Šviesos šaltinis neturėtų atsispindėti televizoriuje, meniu ekrane ar telefone.

Šios detalės ypač svarbios vakare, kai bendras apšvietimas sąmoningai mažinamas. Per tamsioje erdvėje sunkiau įžiūrėti veidus ir praėjimus, o per ryški šviesa pakeičia vakarinę atmosferą. Gerai suprojektuotame interjere kiekviena zona gauna tiek šviesos, kiek jai realiai reikia.

Akustika paaiškėja per pirmą pokalbį

Akustikos beveik niekas nefotografuoja, tačiau ją galima įvertinti per kelias minutes. Jei du žmonės sėdi prie nedidelio stalo ir vis tiek turi kelti balsą, erdvė greičiausiai turi per daug kietų, garsą atspindinčių paviršių.

„AC Hotel by Marriott Vilnius“ restorane įrengtos akustinės lubos, dalis sienų perforuota, o vestibiulyje naudotos akustinės plokštės. Konferencijų salėse įrengtos garsą slopinančios mobilios pertvaros. Svarbiausi sprendimai dažniausiai gana konkretūs:

  • Lubos. Didelėje salėje jos gali sugerti dalį kalbos ir indų skleidžiamo garso.
  • Minkšti paviršiai. Kilimas, užuolaidos ir minkšti baldai sumažina aidą.
  • Zonavimas. Barą, laukimo vietą ir ramų sėdėjimą verta atskirti atstumu arba pertvaromis.
  • Kampai ir nišos. Jos padeda išskaidyti garsą, jei suplanuotos kartu su visa erdve.

Akustika ypač svarbi ten, kur vienu metu vyksta keli skirtingi dalykai. Restorane gali groti muzika, vestibiulyje kalbėtis grupė žmonių, o šalia dar dirbti registratūra. Vienas garsus paviršius tokioje vietoje gali pakeisti visos zonos pojūtį.

Medžiagas žmogus vertina rankomis

Viešbučio interjeras kasdien patiria daugiau fizinio krūvio nei privatus butas. Rankena paliečiama šimtus kartų, lagaminai kliudo sienų kampus, o fotelis per dieną gali turėti dešimtis skirtingų naudotojų.

Todėl medžiaga turi būti maloni liesti ir tinkama intensyviam naudojimui. „AC Hotel by Marriott Vilnius“ bendrosiose erdvėse naudojamas natūralus akmuo, granitas, medžio lukštas ir didelio formato parketlentės. Įėjimo granito apdaila tęsiama ir vestibiulyje, todėl fasadas ir vidus atrodo kaip viena sistema.

Kitas Vilniaus pavyzdys rodo visai kitą požiūrį. Viešbučio „Artagonist“ interjere palikti autentiški plytų ir tinko paviršiai, matomos medinės konstrukcijos, o bendrosiose erdvėse naudojama freska ir kiti lietuvių menininkų darbai. Tokia medžiagų ir meno kombinacija padeda konkrečiam pastatui turėti savo charakterį.

Patogi vieta sėdėti nėra vien sofa

Sėdėjimo zona turi tikti skirtingoms situacijoms. Vienas žmogus trumpam prisėda su telefonu, kitas laukia kolegos, trečias dirba su kompiuteriu. Todėl viešosiose erdvėse pravartu derinti kelis baldų tipus ir palikti ramesnių vietų toliau nuo pagrindinio srauto.

Svarbios ir smulkmenos. Prie fotelio turi tilpti puodelis ir telefonas, o ilgesniam laukimui reikia patogesnės sėdimos vietos nei aukštas baro krėslas.

Geras interjeras matomas iš žmonių elgesio

Interjerą verta vertinti pagal tai, kaip juo naudojamasi. Jei žmonės nuolat perstumia kėdes, ieško tylesnio kampo ar stovi šalia tuščių vietų, planavime kažko trūksta.
Gerai suplanuotoje erdvėje žmogus lengvai randa, kur atsisėsti, kur padėti daiktus ir kaip judėti toliau. Tokie dalykai kasdien jaučiami labiau nei dekoras.

Pasidalink:

Įmonių straipsniai, naujienos, akcijos ir specialistų patarimai

  • Numatytas
  • Antraštė
  • Data
  • Atsitiktiniai
įkelti daugiau

ADMONITA informaciniai projektai